Khmerų civilizacijos pasididžiavimas ir nuosmukis

Khmerų civilizacijos pasididžiavimas ir nuosmukis

Laoso ir Kambodžos pasienis yra vienas iš labiausiai korumpuotų pasienio punktų Pietryčių Azijoje. Taip jau mums susiklostė, kad per šią vietą pereiti mums neabejotinai reikės, taigi susidurti su mėgstantiems kyšį pareigūnais irgi reikės. Keliaudami niekada nepirkdavom suorganizuotų kelionių autobusu iš viešbučių ar turizmo agentūrų. Visada susirandame viską patys ir bilietus perkame stotyje. Taip ne tik gerokai pigiau, bet ir linksmiau. Kartais tenka nemažai pavargti ieškant reikiamo transporto ar geresnės kainos. Nors Laoso salose ant kiekvieno kampo buvo galima nusipirkti autobuso bilietą į Kambodžą, pagundai nepasidavėme.

Nuo salų iki Kambodžos viso labo 20 kilometrų, todėl pirmu taikymu žygiavome į vietinę autobusų stotį. Kasininkė mums liūdnai pranešė, kad autobusas iki pasienio nebevažiuoja. Ką gi, ne bėda. Azijoje visada galima surasti tuk tuką, kuris su malonumu nuveš ten, kur panorėsi. Susipažinome su prancūzų porele, kurių planas buvo toks pats, tad ėjome ieškoti tuk tuko vairuotojo. Ilgai kalbinom vairuotojus nuvežti mus iki pasienio, bet jie spyriojosi, o tie, kurie sutikdavo, pasakydavo kosminę kainą. Šiaip ne taip su vienu žmogeliu susitarėme ir mus keturis susodino į mažiuką tuk tuką. Pavažiavome 3 kilometrus, kai vairuotojas sustojo vidury kelio. Pamanėme, kad sugedo mūsų transportas, tačiau klydome. Eiti nei pirmyn, nei atgal. Gal bandyt tranzuoti? Vairuotojas liepė laukti, o ko laukti, taip ir nesupratome. Prie mūsų ketveriukės prisijungė britai, kurie atsidūrė toje pačioje situacijoje kaip ir mes.

Reikalai sustojo

Po pusvalandžio reikalai pajudėjo. Prisistatė naujas mikriukas, iš kurio išlipo vyrukas su alaus buteliu vienoje rankoje, ir šlamančiais kitoje. Liepė lipti į autobusiuką, nes tuk tukai mūsų neveš. Vyrukas susirinko pinigus ir po kelių minučių atsidūrėme pasienyje. Kas ten įvyko, buvo sunku suprasti. Tik vėliau sužinojome, kad šį pasienio ruožą kontroliuoja kelios laosiečių ir khmerų šeimos (arba tiesiog mafija), kuri neleidžia vakariečiams savarankiškai susiorganizuoti transporto. Vienintelis būdas – pirkti bilietus iš jų valdomų transporto kompanijų. 

Tuk tuko vairuotojas, paleidęs mus pakelėje

Linksmai prasidėjęs rytas tęsėsi. Atsidūrę Laoso pasienyje pareigūnai pareikalavo susimokėti po du dolerius – už rašalą ir antspaudą. Nenori mokėti? Nepraeisi pasienio ir neatsidursi Kambodžoje. Laoso pareigūnai savo kyšiais jau yra net pagarsėję! Tačiau jokių rimtesnių veiksmų prieš korupciją Laoso valdžia nė piršto nepakrutina. Gėda prisipažinti, bet kyšį davėme ir mes.  Supratome, kad pareigūnai savanaudžiai ir begėdžiai, bet jautėmės įvaryti į spąstus. Kambodža mus taip pat pasitiko su kyšį mėgstančiais pareigūnais. Tik šį kartą viskas atsiėjo pigiau. Kadangi Kambodžos vizą buvome jau pasidarę, teireikėjo sumokėti už antspaudą. Bet mūsų bičiuliai prancūzai nusprendė kovoti. Nesutiko mokėti nė vieno dolerio, todėl buvo iškviesti pasišnekėti. Ant jų rėkė ir jiems grasino. Kadangi prancūziukai turėjo nufotografavę vieno Kambodžos pareigūno nuotrauką, tai juos išgelbėjo. Nuotraukos ištrinimas mainais į vizą.

Link Kambodžos pasienio posto

Siemriebas (Siem Riep) – mūsų pirmasis miestas, kurį norėjome aplankyti tik atvykus į Kambodžą. Miestas populiariausias tarp turistų, nes šalies pagrindinis traukos objektas yra įsikūręs būtent šiame mieste. Didžiausias pasaulyje šventyklų kompleksas Ankor Vatas (Angkor Vat) mini Khmerų civilizacijos aukštumas. Šios vietos nė už ką nenorėjome praleisti. Pasaulio stebuklas, kuris vis dar atskleidžia neįtikėtinų dalykų. Atsikėlę anksti ryte šokom ant dviračių ir mynėm iki šventyklų. Tą dieną pasportavome 35 laipsnių karštyje, o numynėme 40 kilometrų 🙂 Nors šlapi nuo prakaito, buvome siaubingai laimingi. Nė vienas statinys per šią kelionę nepaliko tokio didžiulio įspūdžio kaip Ankor Vatas. Šventyklos džiunglėse tarp didelių medžių, krūmų ir vijoklių mus tiesiog pakerėjo.

Pasak mokslininkų, šis veidas galimai vaizduoja khmerų valdovą Džajavarmaną VII
Be pavadinimo
Nors džiunglės naikina ir savinasi šventyklas, bet mums, tiesą sakant, toks vaizdas labai patiko. Mistiškas, tarsi būtume ne šiame pasaulyje. Šventyklų komplekse taip pat filmavo ir įžymų holivudo filmą „Kapų plėšikę Larą Kroft“.
Šventyklų sienos vaizduoja dievų ir kasdienio khmerų gyvenimo epizodus

Šventyklų kompleksas pradėtas statyti XII amžiuje valdant Surjavarmanui II. Tuo metu khmerai išpažino induizmą, taigi šventyklų komplesas yra pastatytas laikantis induizmo pasaulio suvokimo. Kad įsivaizduotumėt, koks didelis buvo Ankor miestas, atsiverskite Los Andželo miesto žemėlapį. Tokio dydžio mieste gyveno ši civilizacija! Tokių didelių gyvenviečių net Europos miestai neturėjo. Šiuo laikotarpiu khmerų civilizacija išgyveno didelį pakilimo laikotarpį. Aplink Ankor Vatą iškasti grioviai, vandens rezervuarai leisdavo drėkinti ryžių laukus sausuoju laikotarpiu. Žemės ūkis klestėjo, karalystė žibėjo, kol…khmerų miestas žlugo. Vieni mokslininkai teigia, kad vietovę užkariavo tajai (tailandiečiai), kiti – kad nebeišėjo auginti ryžių dėl klimato kaitos. Ankor Vatas buvo užmirštas ir pasiglemžtas džiunglių karalystės, kol prancūzų kolonistai netikėtai atrado šią nuostabią vietą ir pranešė apie tai pasauliui.

Medžiai pasiglemžia šventyklą
Šypt
Mūsų transportas

Jei Siemriebas mini khmerų civilizacijos aukštumas, tai sostinė Pnompenis (Phnom Phen) pasakoja apie visai kitą laikmetį – komunistų atėjimą į valdžią (raudonųjų kmerų valdymą) ir Kambodžos gyventojų genocidą. Mirties laukai (killing fields) – tai dešimtis kilometrų nutolusi genocido vieta, kurioje galima pamatyti ir išgirsti raudonųjų khmerų vykdytus žiaurumus. Mums buvo be galo sunku vaikščioti šioje vietoje, tuo labiau klausytis liudininkų pasakojimų, kurie visą tą laiką privertė apmąstyti žmogaus beribį tamsumą. Raudonieji khmerai buvo komunistinio judėjimo šalininkai, nekentę miestiečių ir intelektualų. Dėvi akinius? Eisi persiauklėti. Turi vakarietiškų daiktų? Irgi eisi persiauklėti. Mirtis grėsė už mažiausius nusižengimus. Raudonieji įvedė diktatūrą šalyje ir visiškai uždraudė ryšį su iššoriniu pasauliu. Tikslių duomenų nėra (o ir niekas tada neskaičiavo), bet teigiama, kad 3 milijonai Kambodžos gyventojų išžudyti visoje šalyje, kai joje tuo metu gyveno tik 7 milijonai…Nors khmerų režimas buvo nuverstas, daugelis aukštas pareigas užėmusių vadovų gyveno pasiturinčiai laisvėje iki savo mirties. 

Aptverta duobė, kurioje sumesdavo kūnus
Mirusiųjų kaukolės. Mirties priežastys įvairios: nuo kulkos, nuo medinės lazdos smūgio, nuo geležinio įrankio…
Budistinė stūpa skirta pagerbti nukentėjusiems nuo raudonųjų khmerų žiaurumo

Dar kelias dieneles pabuvome Kambodžos sostinėje ir leidomės kelionėn toliau. Šalis mums paliko labai gerą ir šiltą įspūdį. O žmonių šypsenos fainumo! Deja, spėjome aplankyti tik 3 miestus, o taip norėjosi prie jūros! Kai lauke kepina +35, patys suprantat…Kambodžos pietūs pasiliksime kitam kartui 🙂 Pastebėjome, kad nuo Tailando šiaurės keliaujame kartu su Mekongo upe. Būtent Vietname atsisveikinsime su Mekongu ir pasilabinsime su Pietų Kinijos jūra. Paskutinį kartą jūrą regėjome dar būdami Goa, Indijoje. Ką įdomaus mums paruoš Vietnamas – sužinosite kitame įraše 🙂

Linkėjimai iš Saigono!

Ugnė ir Žymantas

One thought on “Khmerų civilizacijos pasididžiavimas ir nuosmukis

  1. Kaip viskas tolimą ir tuo pačiu artimai savą. Lengva ir šelnu pasinerti į konkrečius,gal kiek ekonomiškai kelionių paliestus įspūdžius.
    Ačiū ir lauksiu dar.
    Sėkmės!

Leave a Reply

Your email address will not be published.