5 dienų žygis Himalajų kalnuose

5 dienų žygis Himalajų kalnuose

Pokhara – Nayapul – Tikhe Dhunga- Ghorepani (Poon Hill) – Ghandruk –  Nayapul – Pokhara

Pagaliau atėjo eilė mūsų ilgai lauktam 5 dienų žygiui Himalajuose. Žygiuoti žiemos sezonu Nepale nėra taip populiaru dėl šaltų rytų ir vakarų, taip pat aukštesnėse kalnynų vietose iškrentančio sniego. Tikėjomės būti sau vienui vieni ir tik retkarčiais pamatyti vietinį ar žygeivį turistą. Mūsų nuostabai, pradėję žygį pastebėjome ne vieną grupę žmonių su gidais ir šerpais (nešikais), o kelyje labai dažnai prasilenkdavome su tais pačiais sutiktais žmonėmis. Taigi žygiuoti vienumoje taip ir neteko. Galbūt pasirinkome per daug mėgstamą žygiavimo maršrutą, nes žygis laikomas vidutinio sunkumo, nėra ilgas bei aukštis nėra toks didelis, kad sukeltų negalavimus ar oro stygių.  

Sveiki atvykę į Anapurnos draustinį!
Priešžyginė nuotraukėlė

Prieš išsiruošiant ir susikraunant daiktus, reikėjo gauti žygiavimui skirtus leidimus. Kadangi žygis suplanuotas Anapurnos draustinyje, turėjome įsigyti įėjimo leidimus (Entry Permit) ir užpildyti informacinę kortelę, kuri vėliau yra įtraukiama į žygeivių valdymo sistemą (TIMS – Trekkers information management system). Visa informacija reikalinga tam, kad pasiklydus ar nelaimės atveju būtų galima greičiau surasti žygeivį ir suteikti jam pagalbą. Susitvarkę visus dokumentus kitą dieną patraukėme iš Pokharos į Nayapul – kaimelį, esantį už 44 kilometrų. Dardėjome autobusu geras 3 valandas klausydamiesi linksmos nepalietiškos muzikos.

Įėjimo leidimas, kurį reikėjo pateikti žygiuojant kelis kartus
TIMS

Taigi atvykę į Nayapul kaimelį patraukėme link mūsų pirmojo taško – Tikhe Dhunga kaimelio. Judėjome keliu, kuriame karts nuo karto pravažiuodavo džipas, sukeldamas didelį dulkių debesį. Deja, nebuvome pasiėmę apsauginių kaukių, tad kurį laiką reikėjo pakvėpuoti labai grynu kalnų oru. Šią vienintelę dieną dėvėjome tik šortus ir bliuskutę, o saulė lepimo savo šiluma. Labai džiaugėmės, kad pasitaikė gražus oras, nes visą mūsų žygį lydėjo giedras dangus. Žygiuoti irgi nebuvo sunku, o pasiekę Tikhe Dhunga greitai radome, kur apsistoti. Moteris, gyventanti su savo šeima, maloniai mus pasitiko ir pasiūlė nemokamą nakvynę, bet už tai jų namelyje turėjome pavalgyti pusryčius ir vakarienę. Kaipgi nesutiksi? 🙂 Gavome labai jaukų kambariuką kalnų apsuptyje.

Naktys labai vėsios, tad apsirengę viską, ką turėjome, išėjome pasišildyti arbatos

Antrą dieną patraukėme link Ghorepani kaimelio. Ši diena buvo pati sunkiausia, nes nuo 1500 metrų aukščio turėjome pakilti iki 2800. Paskaičiavome, kad tą dieną užlipome į maždaug 430 aukštų pastatą. Jokių lengvų keliukų, tik laiptukai į kalną aukštyn. Atrodo, kad tuoj tuoj bus viršūnė pasiekta, bet po kurio laiko supranti, kad dar daug laiko reikės judėti. Ėjome pro kaimelius stebėdamiesi, kaip vietiniai nešioja sunkius krovinius aukštyn-žemyn visai nepavargdami, kaip vaikai spardo kamuolį tiesiog ant laiptų, kuris galiausiai pradingsta tarp akmeninių luitų. Net nesmagu pasidarė, kad mes čia taip dejuojame! Kalnų panorama darėsi vis gražesnė, o pavargę nuo lipimo aukštyn tiesiog atsisėsdavome ir grožėdavomes džiuginančiu vaizdu.

Pro truputį atsiveria vis gražesnė kalnų panorama
Lipam lipam

Pasiekėme Ghorepani po aštuonių valandų žygiavimo. Džiaugėmės pagaliau įveikę sunkiausią kelio atkarpą. Kaimelyje nemažai svečių namukų ir žygiuotojų. Iškart pajutome, kad Ghorepani daug šalčiau. Reikia ne tik megztuko, bet ir striukės, kepurės, pirštinių bei šiltų šiltų kojinių. Nameliai, kuriuose apsistodavome, nėra šildomi, tad kambariuose temperatūra naktį pasiekdavo ir minusą. Gerai, kad į kelionę įsidėjome primusą, tad arbata lovoje išgelbėdavo mus nuo sušąlimo. Su nakvyne ir vėl pasisekė – šįkart mokėjome tik 1,7 euro! Maisto kainos kalnuose šoktelėja dvigubai, tad nebrangiai kaip mieste pavalgyti neberasdavome. Visgi skųstis neturėtume, nes jau supratome, kiek reikia vargti norint užnešti produktus į kalną. Kelių čia nėra, kad atsivežtum, ko panorėjęs. Vienintelis būdas yra neštis patiems arba pasitelkti asiliukus į pagalbą.

Atvykę į Ghorepani pamatėme lietuvišką užrašą. Šiame kelyje lietuvių būta ir anksčiau!
Vaizdai iš Ghorepani

Trečiąją dieną kėlėmės 5 ryto – valandą prieš saulei patekant. Norėjome pažiūrėti saulėtekį nuo šalia esančio Poon Hill kalno. Aukštis – 3210m., tad rytinei mankštai reikėjo pakopti į dar vieną televizijos bokštą. Išėję tamsumoje nepasiklydome, o ir baisu visai nebuvo. Be mūsų dar 50 žmonių norėjo pamatyti saulės patekėjimą! Apsilankymas Poon Hille yra viena svarbiausių šio žygio dalių. Lipome daugiau nei valandą, o pasiekus viršūnę ir laukiant saulės supratome, jog ne veltui taip anksti kėlėmės. Nuo Poon Hill atsiveria Anapurnos kalnų masyvas, viršūnės siekia 8 kilometrų aukštį. Matosi tokie toliai, kurių neapsakysi ir neįamžinsi nuotraukose. Vaizdas tikrai pasakiškas, tad grožėjomės gerą valandą, kol visai sušalome ir teko leistis žemyn. 

Sušalusi, bet laiminga
Laimė
Himalajai

Nusileidę nuo Poon Hill papusryčiavome ir tęsėme žygį toliau. Kryptis – Ghandruko kaimelis. Galvojome, jog antra diena bus sunkiausia iš visų, bet kelionė į Ghandruką (arba kaip mes praminėme – Gandriuką) buvo ne ką lengvesnė. Pasirodo, visi žygiuotojai šią atkarpą dalino į dvi dalis ir nakvojo pusiaukelėje, o mes sugalvojome įveikti visą atkarpą per vieną dieną. Žygiavome nuo ryto iki vakaro ir kai jau galvojome, kad nespėsime pasiekti kaimelio iki tamsos, padidinome tempą. Nors didžiąją žygio dalį leidomės žemyn, buvo nelengva, nes dirbo kiti kojų raumenys, o jie greitai nuvargsta. Pakėlėje sutikome pasimetusį jaunuolį indą, kuris keliavo su savo draugais į Ghorepani sutikti Naujųjų metų, tačiau pasijutęs blogai nebenorėjo tęsti savo kelionės. Mūsų sutiktasis paprašė prisijungti prie mūsų ir kartu žygiuoti iki Ghandruko, kad būtų kas nors šalia, jei pasijustų blogai. Turėdami draugą pakeleivį šnekučiavomės visą kelią apie Indiją. Galiausiai atvykę į kaimelį pradėjome nuo nakvynės paieškos. Čia jau nebegavome nakvynės nemokamai, tad teko derėtis, ir, mūsų laimei, numušti kainą dvigubai – nuo 8 eurų už naktį iki 4! Kojas taip skaudėjo, kad nusprendėme Ghandruke praleisti dar vieną naktį. Ypač kai pro langą buvo be proto nerealus vaizdas! Jautėmės kaip senučiukai, vos paėjome ir norėjome tik gulėti lovoje.

Pakeliui į Ghorepani. Vaizdai pasakiški
Romantikas

Paskutinę dieną žygiavome link Nayapul kaimelio, nuo kurio ir prasidėjo mūsų kelionė. Ši diena buvo vienas malonumas. Viso labo leidomės pusdienį, visai neskubėdami. Praėjome nemažai gražių, bet vargingų kaimelių. Sugrįžę į Pokharą apsistojome toje pačioje vietoje, kurioje gyvenome anksčiau. Savininkai mielai pasirūpino ir saugojo mūsų daiktus, kol žygiavome. Nors Pokhara labai gražus ir visai tvarkingas miestas, norėjome pakeisti aplinką, tad apsisprendėme vykti į Lumbinį – princo Sidharto Gautamos (Budos) gimimo vietą. Ten praleidome beveik savaitę, aplankydami svarbiausius lankytinus objektus. Kaimelis labai nedidelis, arti Indijos sienos, o kadangi buvome iš anksto nusipirkę skrydį iš Kalkutos į Bangkoką, Lumbini mums pasirodė patraukli vieta prieš paliekant Nepalą. Tą savaitę daug daug valgėme, ilsėjomės, skaitėme knygas, tad aprašyti apie šį kaimelį nieko ypatingo neturime.

Paliekame Ghandruko apylinkes
Susiraukėliai
Labuka

 

Linkėjimai iš Kalkutos!

Daugiau nuotraukų – mūsų GALERIJOJE 🙂

 

One thought on “5 dienų žygis Himalajų kalnuose

Leave a Reply

Your email address will not be published.