Namaste, Nepal!

Namaste, Nepal!

Nepalas – atgaiva ir ramybė mūsų širdims. Himalajų kalnų apsuptyje nusprendėme ir mes pabūti, taigi atvykome į Nepalo sostinę Katmandu, kurioje ketinome praleisti tik kelias dienas. Nusipirkę ir sumokėję nemažai už tiesioginį autobusą Varanasi – Katmandu tikėjomės kokybiškos ir patogios kelionės, tačiau gavome paprastą, bet, matyt, Indijos standartais labai gerą transporto priemonę. Kelionė truko 22 valandas, autobuse nebuvo tualeto, tad vairuotojas sustodavo pakelėje, kur žmonės galėtų atlikti gamtinius reikalus. Važiavome irgi su įdomia kompanija. Dauguma pagyvenusių vyrų, kurie skrepliuojasi, vemia ir knarkia visą naktį. Sustoję Sunauli kaimelyje prie Indijos – Nepalo sienos buvome apgauti. Priėjęs vyras reikalavo išsikeisti indiškas rupijas į nepalietiškas, nes Indijos valdžia draudžia išsivežti iš šalies dideles nomilano kupiūras. Pasiklausinėję bendrakeleivių, kurie sakė, kad tai tiesa, patikėjome. Kas taip visgi sugalvojo, belieka tik spėlioti. Išsikeitę nepalietiškas rupijas labai nepalankiu kursu dardėjome keliu toliau. Vėliau sužinojome, jog Nepalo pusėje kursas palankesnis, bet šaukštai jau buvo po pietų.

Baras ir vėliavėlės

Katmandu pasitiko mus su dideliu oro užterštumu. Pirmą kartą turėjome užsidėti kaukes, nes eiti gatve, kurioje zuja daug automobilių, nėra lengviausia užduotis. Daug nepaliečių dėvi apsaugines kaukes, o Katmandu yra laikoma viena iš labiausiai užterštų vietų pasaulyje. Mes juokaujame, kad atvykę į Nepalo sostinę pasijutome šiek tiek laukiniais. Indijoje buvome įpratę atsisakyti visų mandagybių ir nedraugišku tonu kalbėtis su įvairiausio plauko siūlytojais, kadangi žodį ne nedaugelis suprasdavo. Nepale žmonės net nebando įgrūsti tau nereikalingos prekės, o jei ir ką pasiūlo, tai labai draugiškai ir nereikalaujančiai. Mes dabar ramiausiai galime nueiti į parduotuvę, apžiūrėti prekes ir nieko nepirkti! Mūsų džiaugsmui pagaliau radome dujų, taigi pasiėmę savo stovyklavmo įrangą neprašovėme – rytais bei vakarais išsiverdam košės, arbatos ar kavos. Katmandu turi ir daug trekingo parduotuvių, kuriose galima nusipirkti žymių firmų (The North Face, Mammut, Millet) drabužių, miegmaišių, batų ar kitos kalnuose reikalingos įrangos. Mes, pamatę šitokią gausybę gėrybių ir dar už 10 kartų mažesnę kainą, iškart planavome visko prisipirkti, bet artimųjų liūdesiui turime pranešti, kad nieko neišleidome ir greičiau negrįšime 🙂 Supratę, kad visos prekės yra padirbtos, atsisakėme minties nušluoti parduotuves.

Su kaukėmis
Tokių parduotuvių Katmandu – begalybė

Būdami sostinėje aplankėme ant kalno stūksančią budistinę Swayambhunath šventyklą. Reikėjo užlipti 365 laiptukus, kad pasiektume viršūnę. Šventykla turi nupieštas Budos akis, tad vaizdas tikrai ypatingas. Tarsi kas stebėtų ir sektų kiekvieną tavo žingsnį. Daug beždžionių, kurios ten karaliauja, maldos ratelių, degančių žvakių, o lipant laiptais stūkso kelios Budos skulptūros. Taip pat nemažai prekaujančiųjų maldos vėliavėlėmis, rankų darbo dirbiniais. 2015 metais Nepalas patyrė žemės drebėjimą, tad pastatai aplink šventyklą buvo gan stipriai apgadinti. Nors šiuo metu daug kas aplink šventyklą yra aptvarkyta, statybos darbai vis dar vyko mums ją aplankius. Užlipę taip aukštai galėjome stebėti atsivėrusią Katmandu panoramą. Tik tada supratome – koks didelis šis miestas!

Buda
Swayambhunath šventykla
Katmandu gaubia smogas

Po kelių dienų sostinėje patraukėme į Pokarą. Įsikūrėme jaukiame viešbutyje, nes norėjosi šventes praleisti patogiai ir tvarkingai. Nors iki tol esame gyvenę tikrai prastesnėse vietose, naujajame kambaryje suradome tarakonų (Ugnės dideliam džiaugsmui), taigi Žymantas turėjo gaudyti nelabuosius. Pokaroje pasijutome kaip vakarietiškame mieste, kuriame žypsi daug kalėdinių lempučių, papuoštos eglutės, groja vakarietiška muzika. Klausėme savęs: ar čia dar Nepalas? Atvažiavę iš Indijos tikėjomes labai panašaus vaizdo, tad likome nustebę, kai pamatėme, kad žmonės Katmandu ir Pokaroje daug laisvesni: apsirengę vakarietiškais drabužiais, merginos pasidažiusios, per išmaniuosius leidžiami populiariausi vakarų pop hitai. Jau nebesulaukiame tiek dėmesio kiek Indijoje, mažai kas ir nusifotografuoti paprašo. Visgi tai yra tik dalelė to, ką pamatėme per šias dienas Nepale. Šalis yra laikoma viena iš skurdžiausių Azijoje. Daugumos pragyvenimo lygis labai menkas, o neramumai šalyje, didelė korupcija ar užklumpančios stichinės nelaimės tik apsunkina vietiniams susikurti geresnį gyvenimą.

Vaizdas iš laikinų namų
Pokara yra įsikūrusi prie Phewa ežero, bet žvejojančiųjų pamatėme vieną kitą

Prieš žygį į kalnus pagalvojome, kad reikia pasitreniruoti, taigi nusprendėme aplankyti šventyklą, stūksančią 1100 metrų aukštyje Pokaroje. Nors ir pradėję savo kelionę ryte, šventyklą pasiekėme tik apie 14 valandą, nes žygiavome su pavalgymo pertraukomis ir kelių lankytinų objektų apžiūrėjimu. Kelias į viršų buvo pakankamai status ir varginantis, užlipę jautėmės sušilę ir nusikalę, bet atmosfera ir panorama į kalnus atpirko visas mūsų pastangas. Pailsėję ramioje budistiškoje aplinkoje nutarėme leistis į kitą pusę, kur prie ežero kranto suradomę valtį, su kuria susitrumpinome žygį atgal į miestą. Irklininkas kelionės metu skundėsi, kad valdžia jam visai nemoka pensijos, nors dirbo visą gyvenimą, todėl dabar pragyvenimui užsidirba plukdydamas turistus valtimi.

World Peace Pagoda
Nuo šventyklos puikiai matosi Anapurnos viršukalnės
Žymantas padeda irkluoti

PS. Namaste (indiškai bei nepalietiškai) reiškia labas

Linkėjimai ir linksmų švenčių!

Ugnė ir Žymantas

2 thoughts on “Namaste, Nepal!

  1. Liuks.
    Lengvas,malonus ir konkretus pasakojimo stilius.
    Gal norėtųsi daugiau vietinės nuotaikos ir smulk-brangakmenukų…kaip kvapų ir spalvų.
    Skaičiau su malonumu.
    Ačiū.

Leave a Reply

Your email address will not be published.